Do! Do! Do! It’s time for you!

EST Cluj-Napoca, Rumunija

Projektas: Do! Do! Do! It’s time for you!

Savanoriai: Edita ir Regimantas

Trukmė: 2011 02 01 – 2011 06 01

Pagrindinis projekto tikslas buvo suorganizauoti Nacionalinę Savanorių Savaitę (geguzės 9-15 d. 2011 m.). Nacionalinė Savanorių Savaitė – tai jau tradicija tapęs kasmetinis renginys.

Mūsų projekte dalyvavo 8 savanoriai iš šešių skirtingų šalių. Mūsų komanda turėjo įvykdyti šias užduotis:

Suorganizuoti mažiausiai 14 renginių
Sukurti startegines reklamos kampanijas
Įtraukti kuo daugiau vietinių savanorių į mūsų renginius
Surasti partnerius ir remėjus
Bendrauti su visomis žiniasklaidos priemonėmis

EST pagal Regimantą:

Turiu pripažinti, kad trys raidelės EVS (arba lietuviškai EST) man pažįstamos jau seniai. Turbūt pirmą kartą apie Europos Savanorių tarnybą išgirdau dar būdamas pirmame bakalauro kurse, o tai buvo prieš daugiau nei 6 metus. Tuo metu susipažinau su užsieniečiais savanoriais, kurie pagal EST projektą buvo atvykę į Kauną. Iš tiesų jų veikla tuo metu atrodė gana mįslingai – savanoriai, kurie negauna atlygio, bet dirba su jaunuoliais, augančiais socialinių problemų kamuojamose šeimose? Tuo metu nors ir buvo smalsu, bet plačiau apie šią programą taip ir nepasidomėjau…bet, kaip ateitis parodė, EST projektai visgi buvo išlikę atmintyje, nes grįžus iš Erasmus studijų, sukosi viena mintis: o dabar reikia važiuoti savanoriauti. Tai buvo prieš šiek tiek mažiau nei 2 metus. Ir nuo to laiko gana aktyviai pradėjau ieškoti siunčiančiosios organizacijos, projektų ir šalies, į kurią norėčiau išvažiuoti. Čia turiu pabrėžti, kad tai be galo nuobodus ir ilgas procesas, nes, susiradus norimą projektą, nereiškia, kad tikrai į jį ir išvažiuosi. Dažniausiai priimančios organizacijos nori susirasti savanorius dar prieš paduodamos paraišką nacionalinei agentūrai, kuri vėliau tvirtina projektą ir skiria jam Europos Sąjungos paramą. Taigi visas šis procesas užtrunka turbūt daugiau nei pusę metų (aišku, kartais vyksta greičiau, kartais lėčiau). Ir į tam tikrą projektą dažniausiai aplikuoja net kelios dešimtys jaunuolių, taigi priimanti organizacija vykdo gana rimtą atranką. Bet neveltui sakoma, kad geriausias motyvatorius esi tu pats, jeigu yra noras – bus ir rezultatas. Po kurio laiko, greičiausiai dėl tos pačios motyvacijos stokos, ar nesugebėjimo susirasti norimą projektą, EST galimybėmis nustojau domėtis. Bet po gerų pusės metų visai netikėtai ne kur kitur, o Facebook‘e, radau organizacijos iš Rumunijos skelbimą, kad skubiai ieškomi savanoriai projektui, kurio metu bus organizuojami „Savanoriavimo savaitės“ renginiai, skirti vietinei bendruomenei. Projektas patiko iš pirmo žvilgsnio, visų pirma dėl to, kad jo metu reikėjo rūpintis renginių organizavimu ir būti visokeriopai įsitraukus į vietinės bendruomenės veiklą. Kadangi iki „deadline“ pabaigos buvo likę tik kelios dienos, organizatoriams iš karto nusiunčiau e.laišką su prisegtais reikalingais dokumentais. Ir už poros dienų sulaukiau atsakymo, kad jie su manimi nori pabendrauti per „Skypą“. Viskas vyko taip greitai, kad po savaitės jau žinojau, jog esu atrinktas į „Do! Do! Do! It’s time for you“ projektą Cluj Napoca mieste.

Nors ir prieš išvykstant savanoriauti buvo kilęs šioks toks nerimas (nebuvau tikras ar tikrai viskas bus taip , kaip parašyta sutartyje), bet dabar galiu pripažinti, kad projektas buvo beveik idealus – jo metu nekilo jokių rimtesnių nesklandumų ar ginčų. Organizatoriai suteikė viską, ką buvo žadėję:

Šaunų namą, kuriame tilpo visi 8 projekte dalyvavę savanoriai
Papildomus mokymus
Aprūpino namų apyvokos reikmenimis
Laiku davė pinigėlius maistui ir kt.
O svarbiausia – leido realizuoti savo idėjas (nors ir kokios „crazy“ kartais jos atrodė), organizuojant renginius

EST pagal Editą:

Apie savanorystę pirmą kartą išgirdau tarptautiniuose jaunimo mokymuose Serbijoje, kur papasakojo apie Veiklus Jaunimas programos antrąjį veiksmą.

Mintį išvykti savanoriauti laikiau apie metus laiko, kol vienu laišku gavau pasiūlymą savanoriauti Rumunijoje. Šis projektas man patiko dėl kelių priežasčių:

Aš jau turėjau ten daug draugų
Projektas truko tik keturis mėnesius
Labai norėjau dirbti nevyriausybinėje organizacijoje ir organizuoti renginius
Man patinka komandinis darbas ir būti apsuptai žmonių
Patinka rumunų kalba
Niekada nelaipiojau po kalnus

Nuvykus į Rumuniją, buvau sutikta labai labai šiltai. Visuomet jaučiau palaikymą ir paramą siekiant įgyvendinti projekto užsibrėžtus tikslus. Taip pat kiekvienas iš mūsų turėjom po globėją, į kurį galėdavom kreiptis, bet kuriuo metu. Kuo daugiau dirbom kartu, tuo daugiau virtome draugais.

Priimanti organizacija suorganizavo mums rumunų kalbos pamokas du kartus per savaitę, kurias vedė nuostabi mokytoja. Taip galėjome susirasti dar daugiau draugų.

Kiekvieną savaitę, mes turėdavom susitikimus, per kuriuos aptardavom, ką nuveikėm ir susiplanuodavom sekančią savaitę, ką dar reikia padaryti.

Susitikimams ir darbui mes turėjome savo ofisą.

Aš išmokau planuoti, koordinuoti ir vykdyti projektus. Mano tarptautinė komanda išmokė į daugumą dalykų žiūrėti kitu kampu. Šitaip susikūrėme daugiakultūrę aplinką, kurioje mokėmės vieni iš kitų.

Kiekvieną dieną išmokdavau kažką naujo, todėl diena po dienos mažais žingsniukais pasiekėme savo tikslą ir įgyvendinome 15 nepakartojamų renginių visame Cluj-Napoca miestelyje.

Video:

http://www.youtube.com/watch?v=WlMHBCxjeuo

http://www.youtube.com/watch?v=6DTyugfPlNs&feature=related